Šaltalankių aliejaus nauda

Šaltalankių aliejus – tai aliejus, spaudžiamas iš šaltalankio (Hippophaë rhamnoides) uogų minkštimo arba iš sėklų. Tai du skirtingi produktai, kurių riebalų rūgščių sudėtis nevienoda, todėl prieš perkant verta žinoti, kuris aliejus yra buteliuke. Šiame tekste paaiškiname, kas apie šaltalankių aliejų žinoma iš mokslinės literatūros, kur duomenų dar trūksta, kaip jis paprastai vartojamas ir kaip atskirti kokybišką produktą. Rašome kaip šaltalankius Lietuvoje auginantis šeimos ūkis – nuo 1999 m. Praktinę dalį (kiek, kada ir kaip laikyti) rasite atskirame straipsnyje kaip vartoti šaltalankių aliejų, o mūsų laboratorinius tyrimus – mokslinių tyrimų puslapyje.

Kas yra šaltalankių aliejus

Šaltalankis – krūmas, kurio oranžinės uogos noksta rudenį. Iš vienos uogos galima gauti dvi visiškai skirtingas aliejaus frakcijas: iš minkštimo (ir odelės) bei iš viduje esančios smulkios sėklos. Maisto papilduose ir funkcionaliame maiste naudojamos abi, tačiau retai kartu – ir jos nėra tarpusavyje pakeičiamos.

Praktiškai tai reiškia, kad užrašas „šaltalankių aliejus“ pats savaime dar nieko nepasako. Svarbu, iš kurios žaliavos jis pagamintas ir ar buteliuke yra tik jis, ar mišinys su kitu aliejumi.

Kuo skiriasi uogų minkštimo ir sėklų aliejus

Mokslinėje literatūroje šios dvi frakcijos aprašomos atskirai:

• Uogų minkštimo aliejus – sodrios oranžinės spalvos, jame vyrauja sotieji ir mononesotieji riebalai, tarp jų palmitoleino rūgštis (omega-7). Jame paprastai daugiau karotinoidų, todėl ir spalva intensyvesnė.
• Sėklų aliejus – šviesesnis, jame vyrauja polinesotieji riebalai: linolo (omega-6) ir alfa-linoleno (omega-3) rūgštys, jų santykis paprastai artimas 1:1.

Tokius skirtumus aprašo Yang ir Kallio (2001) bei Kallio su bendraautoriais (2002) tyrimai. Tai bendri literatūros duomenys apie augalinę žaliavą, o ne konkretaus prekybinio produkto matavimai.

Kas paprastai yra šaltalankių aliejaus sudėtyje

Pagal mokslinę literatūrą šaltalankių aliejaus frakcijose būna:

• riebalų rūgščių – priklausomai nuo frakcijos, omega-3, omega-6, omega-7 ir omega-9;
• tokoferolių ir tokotrienolių (vitamino E grupės junginių);
• karotinoidų (ypač minkštimo aliejuje);
• augalinių sterolių.

Tikslūs kiekiai svyruoja labai plačiai – priklauso nuo porūšio, augimo vietos, derliaus nuėmimo laiko ir gamybos būdo. Todėl literatūroje pateikiami skaičiai negali būti perkeliami konkrečiam buteliukui: jie galioja tik tada, kai konkretus produktas buvo ištirtas.

Ką pagrįstai galima pasakyti apie naudą

Čia svarbu būti tiksliems. Šaltalankių aliejus yra maisto produktas, o ne vaistas, ir apie jį negalima kalbėti kaip apie priemonę ligoms gydyti ar jų simptomams mažinti.

Ką galima pasakyti pagrįstai:

• tai riebalų šaltinis, kurio sudėtyje literatūroje aprašomos omega-3, omega-6 ir omega-7 riebalų rūgštys bei vitamino E grupės junginiai;
• ES lygmeniu leidžiami tik oficialiai patvirtinti teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą, įrašyti į ES teiginių registrą (Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006). Pavyzdžiui, vitaminas E turi patvirtintą teiginį – tačiau jis gali būti naudojamas tik tada, kai produktas atitinka nustatytas kiekio sąlygas ir tai yra išmatuota.

Ko pasakyti negalima: kad šaltalankių aliejus gydo, saugo nuo ligų ar veikia konkrečias sveikatos būkles. Jei tokius pažadus matote reklamoje – tai ženklas, kad pardavėjas nesilaiko ES reikalavimų.

Kaip vartojamas šaltalankių aliejus

• geriamas nedideliais kiekiais, dažniausiai šaukšteliu ar šaukštu per dieną, laikantis gamintojo nurodyto kiekio ant pakuotės;
• dažnai maišomas į jau atvėsusį maistą: jogurtą, varškę, salotas, košę;
• nerekomenduojama kaitinti ar naudoti kepimui – aukšta temperatūra kenkia nesotiesiems riebalams ir karotinoidams;
• laikymo sąlygos ir tinkamumo terminas visada nurodyti ant etiketės, jų verta laikytis, nes aliejai jautrūs šviesai, šilumai ir orui.
• naudojamas ir išoriškai: nedidelis kiekis plonu sluoksniu tepamas ant sausos, sudirgusios, nutrintos ar paviršutiniškai nubrozdintos odos – tik ant švarios odos, ne ant gilių, atvirų ar infekuotų žaizdų.

Individualių rekomendacijų dėl sveikatos būklių ar vaistų šiame tekste neteikiame – tai gydytojo ar vaistininko sritis.

Praktinių patarimų, kiek ir kaip vartoti šaltalankių aliejų kasdien, rasite atskirame straipsnyje: kaip vartoti šaltalankių aliejų.

Plačiau skaitykite: šaltalankių aliejus skrandžiui ir stemplei.

Kaip išsirinkti kokybišką šaltalankių aliejų

1. Frakcija. Ar nurodyta, kad tai sėklų, ar minkštimo aliejus. Jei nenurodyta – tai jau informacijos trūkumas.
2. Visa sudėtis. Ar aliejus grynas, ar mišinys su kitu augaliniu aliejumi, ir kokiomis dalimis. Mišinys nėra blogai – blogai, kai jis nutylimas.
3. Kilmė ir gamintojas. Ar aišku, kas ir kur pagamino.
4. Kiekis ir laikymo sąlygos. Ar nurodytas grynasis kiekis, laikymas iki ir po atidarymo.
5. Teiginiai. Jei etiketėje ar reklamoje žadamas gydomasis poveikis – atsargiai.
6. Pakuotė. Aliejui tinkamesnė nuo šviesos sauganti pakuotė.

Koks yra Berrify šaltalankių aliejus

Kalbame atvirai apie savo produktą, kad prieš pirkdami tiksliai žinotumėte, kas yra buteliuke.

• Produktas: Šaltalankių aliejus su probiotikais, kategorija etiketėje – funkcionalus maistas.
• Grynasis kiekis: 250 ml.
• Naudojamas šaltalankių sėklų aliejus. Galutinio produkto sudėtis – 50 % šaltalankių sėklų aliejaus ir 50 % rapsų aliejaus. Tai nėra grynas ar 100 % šaltalankių aliejus, ir mes to nevadiname kitaip.
• Produkte taip pat yra probiotinių kultūrų: etiketėje nurodytos mezofilinės pieno rūgšties bakterijos ir bifidobakterijos. Konkrečių padermių ir jokio konkretaus poveikio sveikatai nenurodome, nes tam reikia atskirai patvirtintų duomenų.
• Prieš atidarant laikyti nuo 0 °C iki +25 °C, atidarius – šaldytuve nuo 0 °C iki +5 °C. Prieš naudojant suplakti; natūralios nuosėdos yra normalu.
• Kilmės šalis – Lietuva. Gamintojas – Lino Šliauterio ūkis.

Visa sudėtis, kaina ir etiketė – Berrify šaltalankių aliejaus puslapyje

Laboratoriniai tyrimai ir skaidrumas

Mums svarbu skirti du dalykus: kas išmatuota mūsų produktuose ir kas tiesiog žinoma iš literatūros apie šaltalankius apskritai. Turimus laboratorinius protokolus ir tai, kuriems produktams jie taikomi, skelbiame atskirame puslapyje – moksliniai tyrimai.

Šiame straipsnyje pateikti literatūros duomenys apie šaltalankių sėklų aliejaus riebalų rūgštis, tokoferolius ar karotinoidus nėra mūsų aliejaus laboratorinių tyrimų rezultatai. Kol konkretus rodiklis nėra išmatuotas būtent šiame produkte, jo skaičiaus nerašome.

Nuo Lietuvos ūkio iki galutinio produkto

Šaltalankius Lietuvoje auginame nuo 1999 m., o vėliau ėmėmės ir perdirbimo, todėl žaliavą pažįstame nuo sodinuko iki buteliuko: kada uogos noksta, kaip nuimamas derlius ir kas nutinka aliejui netinkamai laikant. Ta patirtis yra agronominė ir gamybinė – ne medicininė. Apie sveikatą kalbame tiek, kiek leidžia teisės aktai ir realūs duomenys. Daugiau apie ūkį – mūsų istorija.

Jei norite išbandyti – Šaltalankių aliejus su probiotikais, 250 ml

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo skiriasi šaltalankių uogų minkštimo ir sėklų aliejus?

Tai dvi skirtingos frakcijos. Minkštimo aliejuje literatūroje aprašoma daugiau palmitoleino rūgšties (omega-7) ir karotinoidų, sėklų aliejuje – daugiau linolo (omega-6) ir alfa-linoleno (omega-3) rūgščių.

Kokį šaltalankių aliejų naudoja Berrify?

Šaltalankių sėklų aliejų.

Kokia Berrify aliejaus sudėtis?

50 % šaltalankių sėklų aliejaus ir 50 % rapsų aliejaus, su probiotinėmis kultūromis (mezofilinėmis pieno rūgšties bakterijomis ir bifidobakterijomis). Grynasis kiekis – 250 ml.

Kaip laikyti Berrify šaltalankių aliejų?

Prieš atidarant – nuo 0 °C iki +25 °C, atidarius – šaldytuve nuo 0 °C iki +5 °C. Prieš naudojant suplakti; nuosėdos natūralios.

Ar šaltalankių aliejų galima kaitinti?

Kepimui jis netinka – aukšta temperatūra kenkia nesotiesiems riebalams. Dėkite į jau atvėsusį maistą.

Kaip išsirinkti šaltalankių aliejų?

Žiūrėkite, ar nurodyta frakcija (sėklų ar minkštimo), visa sudėtis su procentais, gamintojas, kilmė, kiekis ir laikymo sąlygos.

Ar šaltalankių aliejus yra vaistas?

Ne. Tai maisto produktas. Jis neskirtas ligoms gydyti ar jų profilaktikai, o dėl sveikatos klausimų reikėtų kreiptis į gydytoją.

Šaltiniai

1. Yang B., Kallio H. (2001). Fatty Acid Composition of Lipids in Sea Buckthorn (Hippophaë rhamnoides L.) Berries of Different Origins. J. Agric. Food Chem. DOI: 10.1021/jf001059s
2. Kallio H. et al. (2002). Triacylglycerols, Glycerophospholipids, Tocopherols, and Tocotrienols in Berries and Seeds of Two Subspecies of Sea Buckthorn. J. Agric. Food Chem. DOI: 10.1021/jf011556o
3. Zielińska A., Nowak I. (2017). Abundance of active ingredients in sea-buckthorn oil. Lipids in Health and Disease, 16:95. DOI: 10.1186/s12944-017-0469-7
4. EFSA NDA Panel (2015). Scientific Opinion on Dietary Reference Values for vitamin E as α-tocopherol. EFSA Journal 13(7):4149. DOI: 10.2903/j.efsa.2015.4149
5. Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą; ES teiginių registras (Europos Komisija).
6. Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams.